Pasaulinė pandemija nubrėžė naujas taisykles daugelyje veiklų. Ne išimtis ir renginių organizavimas, kuris buvo gerokai pakoreguotas įvairių reikalavimų bei pasikeitusių žmonių įpročių.

Būtent ši sfera dėl įvestų ribojimų nukentėjo bene labiausiai, tačiau industrija netruko prisitaikyti prie pokyčių, o vienas rezultatų – populiarėjantys hibridiniai renginiai.

Mokymų įmonės „Kompetencijų vystymo centras“ direktorė Diana Jucevičienė pasakoja, kad pandemijos pradžioje, kol veiklos dar nebuvo taip griežtai ribojamos, nemaža dalis organizacijų rizikavo organizuoti renginius, tačiau dauguma jų buvo nuostolingi.

„Pandemijos pradžioje, kai klausimų buvo gerokai daugiau nei atsakymų, renginių organizatoriai labai aiškiai pajautė žmonių neužtikrintumą, baimę bei norą apsaugoti savo sveikatą. Nors įmonės rizikavo organizuoti renginius, net ir laikantis saugumo reikalavimų, žmonės į dalyvavimą juose jau žiūrėjo skeptiškai, todėl daugelis renginių buvo nuostolingi“, – situaciją komentuoja D. Jucevičienė.

Tuomet į pagalbą tiek verslui, tiek pramogų pasauliui, atėjo nuotoliniai susitikimai ir nuotoliniai renginiai.

„Galimybė įvairias veiklas organizuoti nuotoliniu būdu, manau, išgelbėjo ir palaikė nemažai įvairių sričių – nuo vietinių restoranų iki turizmo rinkos atstovų. Kadangi veiklos vyko ekrane, pradėjome gauti vis daugiau patarimų, kaip tinkamai pasistatyti kompiuterį ar koks turi būti apšvietimas, netgi atsirado galimybė pirkti sėkmę susitikimų metu žadantį foną, tačiau realybė tokia, kad žmonės pasiilgo gyvo bendravimo, ryšio, o ir užtikrinti įsitraukimą tiesioginių susitikimų metu – paprasčiau“, – pažymi mokymų įmonės direktorė.

D. Jucevičienės teigimu, Lietuvoje pasirodęs galimybių pasas leido įmonėms eksperimentuoti, grąžinti žmones į auditorijas ir išbandyti hibridinius renginius.

„Galimybių pasas Lietuvoje įmonėms atvėrė duris išbandyti hibridinius renginius ir jų teikiamas naudas, kurių įžvelgiu net kelias. Pirmiausia, tai galimybė žmonėms susitikti – neabejotinas džiaugsmas, praleidus tiek laiko atskirai. Antra, mes kalbame apie tokio dydžio auditoriją, kurią anksčiau pasiekti buvo sudėtingiau.

Esamos renginių erdvės nemažą skaičių dalyvių gali priimti gyvai, o tie, kurie gyvena užsienyje ar neturi galimybių paso, gali pasinaudoti proga prisijungti nuotoliniu būdu, taigi taip mes apjungiame įvairių poreikių turinčias grupes“, – hibridinių renginių privalumus vardija Diana ir priduria, kad tokie renginiai padeda įtraukti net ir tingius ar drovius – namuose jie gali jaustis saugiai ir jaukiai.

Ekspertės manymu, dar vienas hibridinių renginių privalumas – tarptautiškumas.

„Šiuo metu mes ir vėl galime organizuoti tradicines kasmetines konferencijas, forumus, kurių, deja, teko atsisakyti praėjusiais metais, o techninės galimybės mums leidžia peržengti ir valstybių sienas. Hibridinio renginio metu dalis dalyvių susirenka gyvai, kiti – savo namuose, o svarbiausia, kad dingsta ribos – visi gali klausytis pranešėjo, esančio užsienyje, o pranešėjas, stovėdamas ant scenos, gali matyti ne tik esančius salėje, bet, kompiuterio pagalba, ir namuose esančius klausytojus“, – apie technologijų teikiamus privalumus pasakoja D. Jucevičienė.

Mokymų organizavimo ekspertė mato tendenciją, jog hibridiniai renginiai itin sparčiai populiarės.

„Mes dar nesame tikri, kokių staigmenų pažers ruduo, tačiau tikėtina, kad net tuomet, jei dalyvių skaičius bus stipriai ribojamas, hibridinių renginių organizavimas bus leidžiamas ir jie sparčiai populiarės, o kartu augs ir technines paslaugas teikiančių įmonių paslaugų paklausa, – prognozuoja D. Jucevičienė ir pataria dėl renginių organizavimo kreiptis į specialistus, patirtį kaupusius jau nuo pandemijos pradžios. – Per šį laiką mokymų organizavimo sferoje dirbantys specialistai spėjo išsigryninti užsakovų poreikius, užmegzti ryšius su technologijų sprendimus teikiančiais specialistais, todėl visus sprendimus gali pasiūlyti iš vienų rankų.“

Tiesa, mokymų įmonės „Kompetencijų vystymo centras“ direktorė pastebi, kad visgi nevertėtų pamiršti dalyvavimo renginiuose taisyklių.

„Jei mes kalbame apie žmones, renginyje dalyvaujančius gyvai, neturėtų kilti klausimų dėl atstumo laikymosi, dezinfekcijos ir kitų reikalavimų, privalomų užtikrinti dalyvių saugumą, kuris vis dar turi būti numeris vienas organizuojant bet kokio pobūdžio renginį.

Tuo tarpu nusprendę dalyvauti nuotoliniu būdu, turi būti pasiruošę ir įsijungę kameras – tai ne tik padidina jų įsitraukimą, tačiau kartu, šiuolaikinių technologijų pagalba, leidžia ir lektoriui suprasti, kokia auditorija slypi už kompiuterių ekranų, ar jie nenuobodžiauja“, – pataria moteris.